- malka
- 1 málka sf. (1)
1. sing. col. BB1Moz22,3, R, K medžiai kurui, paprastai supjaustyti ir suskaldyti: Sukaposiu, išdžius ir bus gera málka Gg. Susikirto medžių málkai Jrk9. Būdavo, davė žmogus penkis šešis auksinus [eiguliui] – nors užsiversk malka, skalomis V.Krėv. Trinu (pjaunu) malką SD250. Pradėjau málką daryt ir sukoliečijau pirštą Krm. Pavasarį kas pagalys – tai malka, rudenį kas gyvulys – tai mėsa Lp. O Enskys sausos malkẽlės atneša glėbį K.Donel. Karklas – gera málka, kaitri kap eržuolas Kbr. Málkos savos turim, neperkam Švnč. Jis, jau nusitvėręs kitą malkos pagalį, pradėjo drožti naują nereikalingą kylį I.Simon. Kai iš nuodėgulių, tai maža nauda – gal tik malka A.Vien. Gailis málkos, nekūrina Eiš. Šarvas – tokis vežimas málkai vežt Vlk. Kad ir drebulinės šakos, ale málka gryna Erž. Nuvažiavo malkos (malkų parvežti) Mrc. Sausa malka kaip kanklys B. ^ Juo toliaus į mišką, juo daugiaus malkos Sch89. Malkos nevažiuosi su žaku B.
2. SD46 atskeltas pagalys, šakalys: Biskį per didelė málka Smn. Málką sviemu ituo ranka ir misliu, kad an daikto numirsiu (labai suskaudo ranką) Lz. Mergos Kūčiose atnešę malkas skaito: jei po porą – ištekės, jei ne – reiks kitų metų laukti Pn. Vieną malkytę uždėjau – tuoj geriau dega Rm. Ans ėmė tokią ploną malkelìkę i padevė Prk.
3. medis kaip padarinė medžiaga: Iš tos málkos šėpas daro Mrj. Nuo málkos yr padaryta Pgg.
4. scom. prk. nevykėlis, ištižėlis: Toks malka, nei moka, nei nori mokėt gerai dirbt Dgl. Ak tu málka! (keik.) Pnd.
◊ kaĩp málkos labai daug: Mėsos kap malkos, kiek nori Alv.
Dictionary of the Lithuanian Language.